Ubuntu Server ir Owncloud

Taigi pasibandom įsidiegti savo “cloud’ą”. Prieš tai mėginau ant Raspberry Pi2, tačiau veikimo greitis siunčiant failus buvo blogiau nei blogas. Šį kartą diegsime į Ubuntu server su Dual Core ir 2GB Ram.

Trumpai apie Owncloud. Owncloud nemokamas failų talpinimo “debesyse” sprendimas, tiesa reikia turėti serverį, kuriame jis suksis. Įsidiegus Owncloudą prie jo jungtis galima iš išmaniųjų telefonų, taip pat iš Linux, OSX ir Windows kompiuterių. Norint tai padaryti tereikia įsidiegti Owncloud klientinę programėlę.

Įdiegimo žingsniai:
1. Parsisiunčiam iš oficialaus puslapio naujausią versiją iš čia.
2. Išpakuojam su komanda

$tar xvfj musu_failas.tar.bz2

3. Perkeliam “owncloud” direktoriją į savo web serverio www direktoriją
4. Sutvarkom leidimus (permissions) su komanda

$chown -R www-useris:www-useris owncloud_direktorija

5. Naršyklę nukreipiame savo www serverio adresu iki owncloud, mano atveju “localhost/owncloud”
6. Nurodome Administratoriaus naudotojo vardą ir slaptažodį, sql duomenų bazės duomenis

Ir instaliacija sėkmingai baigta. Žinoma reiktų prisidėti SSL sertifikatą, nebent ši Owncloud instaliacija bus naudojama tik iš vietinio tinklo.

Raceism Event 2016 įspūdžiai

Šiais metais išpuolė proga sudalyvauti automobilių parodoje “Raceism”. Su trimis kolegomis išvykome į Lenkijos miestą Wroclaw, kelionė buvo ne iš trumpiausių, tačiau aplankę parodą nenusivylėme. Automobilių buvo įvairiausių, ir smarkiai pasivijusių šiuolaikines “stance” madas, ir seno gero stiliaus – geri ratai ir važiuoklė serijos. Kol apėjome visus dalyvius, kurių tikrai buvo nemažai užtrukome apie tris valandas.

Taip pat džiaugiamės, kad atvykome į pačio renginio pradžią, nes per pietus eilės prie bilietų ir įėjimo buvo panašios į Lidl atidarymą 🙂 Žemiau video iš renginio.

Gautas buferis

Šiandieną pasiėmiau buferį iš Artis. Teko nulėkti iki Kazlų Rūdoje vykusio drag čempionato ir pasikalbėjus su dalyviais tai pat susipažinti su pačiu Artis. Buferis yra RS2 buferio kopija padaryta iš stiklo pluošto, kopija nuimta nuo Artis priklausančios Audi RS2.
b1_mg_4855
b1_mg_4860
Halogenų į buferį nutariau nedėti, nes naujų kaina virš 300 eurų už vienetą.

Daiktas

Žmogus dirbo ištisus metus, žinojo, kad svajonė daug kainuoja, reikia taupyti sunkiai uždirbamus pinigus. Dirbo mėnesį, dirbo du, galvoje buvo vien tik darbas, daugiau nieko. Dažniausiai žmogus dar rasdavo laiko pailsėti, bet tik tiek. Draugų skambučiai liko neatsakyti, žinutės neatrašytos, socialiniai tinklai užmiršti. Aktyviai veiklai laiko irgi nebuvo, tik darbas, darbas ir darbas. Praėjo pusė metų, žmogelis sublogo, akys įkrito veidan, lūpos pavirto plonyte linija veide. Tačiau žmogus žinojo, kad dirba savo svajonei, tad rankų nenuleido. Mieguistumą laukan vydavo energetiniais gėrimais ir kava, nemigą pakeisdavo darbas. Porą kartų vos neužmigo važiuodamas iš darbo pavakariais, tad nuo to laiko pradėjo važinėti viešuoju transportu. Visada atsisėsdavo nuošaliame kampe ir miego pagautas snūduriuodavo iki namų stotelės. Praėjo dar trys mėnesiai, žmogus žinojo, kad tuoj turės reikiamą pinigų sumą savo svajonei įsigyti. Dar truputį reikia pakentėti…

Suskamba durų skambutis, atvažiavo kurjeris. Iš autobusiuko dviese iškelia didžiulę dėžę, užneša žmogui į ketvirtą aukštą. Žmogus atsiskaito kurjeriams už užnešimą, uždaro buto duris ir eina išpakuoti dėžės. Po penkių minučių pasimato juodas didelis daiktas. Ir kas gi čia per daiktas? O pasirodo naujas 65 colių įstrižainės Samsung televizorius. Nieko keisto, kad kurjeriai taip vargo jį užnešti, svoris net 35 kilogramai. Tačiau per tuos devynis mėnesius  žmogus taip pavargo, kad dabar galvoje tik poilsis. Jis nueina miegoti, televizorius lieka stovėti išpakuotas kambaryje, net neįjungtas į elektrą.

Išaušta rytas, žmogus prabunda girdėdamas kažkokį keistą garsą. Ateina iki kambario, kuriame vakar liko stovėti įsigyta jo svajonė. Tas garsas pasirodo buvo tik “white-noise”, nes televizorius neturėjo ką rodyti. Žmogus siekė televizoriaus valdymo pulto, bet perkratęs atmintį atsiminė, kad vakar televizoriaus net nebuvo įjungęs elektron. Patikrino jungtis, maitinimo laidas net neįkištas į televizorių. Pasitrynė akis, pažiūrėjo į televizorių – šnypščia. Bet kaip? Matomai čia bus tik sapnas. Pabando sau įsižnybti ir rikteli iš skausmo, skausmas jaučiasi ir nemažas. Matomai čia realybė, dar kartą pasižiūri į televizoriaus nugarinę dalį, laido nematyti. Žmogus jau beveik pasiekė valdymo pultą, tik staiga televizoriuje pasirodė vaizdai.

Televizorius rodė žmogų, kuris labai daug dirbo, atsiskyrė nuo jį supančių žmonių. Aukojo savo sveikatą vardan svajonės, kuri turėjo jį pradžiuginti. Rodė kaip žmogus žiūri televizorių, reklamas, bet nesidžiaugia. Po poros minučių televizorius parodo žmogui naują svajonę – mašiną. Po to seka monotoniški vaizdai, rodomas žmogus kuris sunkiai diena iš dienos pluša. Neskiria laiko poilsiui, nes kuo greičiau nori įsigyti svajonių automobilį. Po šių vaizdų seka trikdžiai ir žmogus daugiau nieko nepamato. Galop televizorius išsijungia, o žmogus lieka su daugeliu iškilusių klausimų.

Žmogus ir toliau dirba, nes norėdamas įsigyti savo brangųjį televizorių buvo nemažai įsipareigojęs. Eina savaitės, darbai eina į pabaigą, tačiau jie vėl yra prioritetinis dalykas, nėra laiko niekam kitam. Nėra laiko nei draugams, net to paties televizoriaus parodyti. Žmogus pradeda galvoti apie televizoriuje matytus vaizdus. Pamąsto, kad per tą svajonę taip įklimpo, jog nėra laiko net tuo pačiu televizoriumi pasidžiaugti. Ateina prie televizoriaus, įsijungia trumpam, pasidžiaugia vaizdais ir atgal prie darbo.

Praeina mėnuo, žmogus po truputį pabaiginėja darbus, atrodo ir nuotaika taisosi. Po savaitės darbai baigiasi, žmogus pasiima dvi savaites atostogų. Per tas dvi savaites tikrai bus laiko pasidžiaugti televizoriumi, galbūt net pavyks draugų į namus pasikviesti. Pirmą atostogų dieną žmogus įsijungia televizorių, džiaugiasi puikia raiška, gražiomis spalvomis. Jam taip besidžiaugiant televizorius ima ir išsijungia. Nepatenkintu veidu jis susiranda naudotojo instrukciją, paskaito galimų gedimų sąrašą. Pabando instrukcijoje aprašytus galimus problemų sprendimus, tačiau niekas nepadeda. Televizorius nerodo, žmogus nelaimingas. Nutaria paskambinti į garantinį aptarnavimą, tačiau ten jam nurodoma, kad reikia atgabenti televizorių iki garantinio aptarnavimo centro. Žmogus pasvarsto, kad tai jam nepriimtina ir paskambina meistrams, taisantiems televizorius, kurių skelbimą surado internete.

Kitą dieną atvyksta meistrai, skambina į duris, tačiau jų niekas neįsileidžia. Skambina mobiliu, girdi mobilaus skambėjimo melodiją už durų, tačiau  tik tiek. Galop pabandę dar paskambinti į duris, ir paskambinti žmogui į mobilų jie nuleidžia rankas ir išvyksta savo keliais. O už užrakintų durų vaizdas toks: sėdi žmogus fotelyje, susmukęs, televizoriaus valdymo pultas iškritęs iš rankų. O televizorius rodo laidą apie nuovargį, ir nuovargio sukeliamas ligas…

 

Fiio X1 grotuvas

Šiandieną atkeliavo audio grotuvas Fiio X1. Groja .flac, .ape, .wav, .mp3 failus, neturi vidinės atminties, laikomas nešiojamu Hi-Fi grotuvu.
Verta paminėti, kad komplektaciją sudaro tik pats grotuvas, usb laidas ir silikoninis apvalkalas, taip pat keli lipdukai ir apsauginės plėvelės. Ausinių komplektacijoje nėra.
Turėdamas omenyje, kad galima įkelti ir lossless failus nusipirkau 64GB atminties kortelę.

Žemiau nuotraukoje jau įmautas į silikoninį apvalkalą.
Maloni staigmena, grotuvas turi funkciją per ausinių lizdą perduoti tik garso signalą, naudojant jį kaip garso šaltinį prie kokio nors buitinio stiprintuvo. Prijungęs jį prie savo stereo stiprintuvo apsidžiaugiau, kad signalas kokybiškas. Prieš tai turėtas Creative Zen tiesiog perduodavo per silpną signalą.

Naudojamas važinėjant dviračiu, dažniausiai keliauja šortų kišenėje. Valdymas dėl fizinių mygtukų patogus, nes įmanoma tiesiog per medžiagą paspausti mygtukus dainoms perjungti. Akumuliatorius tarnauja keletą pasivažinėjimų, kurie trunka apie 2-3 valandas.

OnePlus X apžvalga

Pigus ir gana neblogas kinietiškas smartphone’as. Operacinė sistema Android, tačiau sukurta pačių OnePlus ir vadinasi OxygenOS, tai CyanogenMod pagrindu paremta Android versija. Telefono nupirkimas gavosi taip, kad netyčia žiūrinėjau mobilių telefonų pasiūlą, tada aptikau gamintoją OnePlus. Pasižiūrėjau, kad išeina naujas modelis “X”, kurio dydis man visai priimtinas – 5″, turėtas Nexus 4 truputį platesnis, tačiau visu centimetru trumpesnis.
Užsiregistruoju OnePlus puslapyje, noriu gauti “invite”, be jo įrenginių nupirkti neišeina, kaina taip pat nebuvo žinomą. Po kelių dienų sulaukiu el. laiško, kad gavau “invite”. Nudžiugau, užėjęs ir pamatęs, kad telefono kaina apie 250 eurų dar labiau apsidžiaugiau.
Netruko nė savaitės ir štai dėžutė jau pas mane 🙂
Box
Atsidarius dėžutę randame patį telefoną, po juo likusius dalykus.
Phone
Įpakavimas labai patiko, sudėta viskas kas reikia, t.y. instrukcija, silikoninis telefono apvalkalas, pakrovėjas.
Stuff
Telefono nugara tiesiog juoda, su OnePlus logotipu.
Back
Ir palyginimui šalia Nexus 4.
Both
Kodėl jį rinkausi?

  1. Dėl jo dydžio.
  2. Dėl 3GB RAM.
  3. Kainos.

Gamintojo puslapis: čia.

Kai dingo elektra

O buvo taip… Sėdėjau namie prie kompiuterio, už lango buvo tamsu. Buvo netoli vidurnakčio, dangus debesuotas, vos matėsi mėnulis, žvaigždžių, keista, bet nesimatė iš viso. Taip besėdint staiga už lango kažkas blykstelėjo, pamaniau, kad žaibas. Tačiau buvo vėlyvas žiemos laikotarpis, o žiemą žaibų dažniausiai nebūna. Pasirodė įtartina, tuo metu, man begalvojant apie keistą žaibo pasirodymą pradingo elektra. Pamaniau, kad eilinį kartą šis elektros dingimas bus laikinas, tačiau praėjo valanda, antra, o elektros kaip nėra, taip nėra. Parašiau žinutę draugui, idant paklausčiau jo ar elektra dingus ir pas jį, ar viskas kaip po senovei. Mano nuostabai, telefonas pyptelėjo ir pranešė negalintis išsiųsti tekstinio pranešimo. Po to pamačiau, kad mobilus neprisijungęs prie tinklo, nebuvo rodomas ryšio tiekėjo logotipas, o ikona rodanti ryšio stiprumą mirksėjo – ryšio nėra. Pirmoji mintis – užstrigo telefonas (tokių atvejų jau buvo), prakeiktas Android’as. Išėmiau telefono akumuliatorių, įdėjau atgal ir įjungiau telefoną. Situacija nepasikeitė. Kuo toliau, tuo situacija darėsi įdomesnė ir tuo pačiu šiek tiek nejauki. Atėjo mintis, kad reikia pasidairyti pro langus, tačiau nieko gero nesimatė, gatvių apšvietimas neveikė, o elektros, kiek akys matė aplinkui, taip pat nebuvo. Prisiminiau, kad lauke stovi automobilis, o jame yra daugiau nei pusė bako kuro. Nutariau, kad reikia pasivėžinti po apylinkes, pažiūrėti kokiu mastu dingusi elektra. Beeidamas iki automobilio prisiminiau vieną siaubo filmą, kuriame buvo vaizduojama panaši situacija, ir filmo personažas negalėjo užkurti savo automobilio. Įlipęs į automobilį įkišau raktelį į užvedimo spynelę ir pasukau. Prietaisų skydelis nušvito raudonomis lemputėmis – viskas veikia. Dar pasukęs raktelį išgirdau šiek tiek netolygų, tačiau malonų ausiai variklio burzgimą. Automobilis užsivedė, žibintai įsijungė, pradėjau važiuoti. Važiavau jau trečia mikrorajono gatve ir nesimatė nei gyvos dvasios, visuose namų languose buvo tamsu. Kitų automobilių kelyje nesutikau, žmonių lauke irgi nesimatė. Apvažiavęs visą mikrorajoną pamačiau, kad elektros čia nėra. Smalsumas nugalėjo, nutariau važiuoti link miesto centro, pažiūrėti kokia ten situacija. Nusileidau keliu kuris vedė žemyn nuo kalno, ir kuriuo nusileidęs turėjau išvysti šviesas. Deja šviesų kurias tikėjausi pamatyti nebuvo – gatvė skendėjo tamsoje. Gatvės ilgis turbūt buvo geri penki kilometrai, be jokių posūkių. Visus tuos kilometrus, bent kiek akys matė – apšvietimo nebuvo. Pajudėjau tolyn tamsiąja gatve. Privažiavau miesto centrą, jame taip pat tamsa. Supratau, kad elektros dingimas greičiausiai labai didelio masto, nes dažniausiai elektra dingdavo nuošaliuose mikrorajonuose, o centre dažniausiai tokių gedimų nepasitaikydavo, arba jie būdavo greitai sutvarkomi.

Prisiminiau, kad mūsų mieste yra hidroelektrinė, pasižiūrėjau į kuro rodyklę – turėtų užtekti kelionei iki ten ir atgal, ir dar sostinėn nuvažiuoti. Pajudėjau hidroelektrinės link. Pusiaukelėje pamačiau keistą dalyką. Žmonių eilinį sykį nesimatė, tačiau nuo elektrinės pusės bėgo šunys, katės, keletas stirnų iš netoliese esančio pušyno, taip pat keletas kitų gyvūnų. Sustojau, kad nepartrenkčiau nei vieno gyvūno, šiek tiek pravėriau automobilio langą, užgesinau variklį. Pravėrus langą širdis pradėjo plakti greičiau, nes išgirdau labai keistą garsą, skleidžiamą bėgančių gyvūnų. Šio garso visuma priminė kažką panašaus į šunų inkštimą, kačių šnypštimą iš baimės ar nepasitenkinimo. Išsigandau, kas gi kitas jei ne gyvūnai geriau jaučia kai artėja kokia nors nelaimė? Tuo pačiu ir šitas keistas elektros dingimas. Pagalvojau, gal koks uraganas atslenka. Bet vienokiu ar kitokiu atveju, tokių smalsuolių turėjau sutikti bent vieną kitą, o dabar per visą kelionę nuo mikrorajono iki centro ir elektrinės – nė vieno žmogaus. Bemąstydamas nepajutau, kaip prabėgo visi gyvūnai, kelias buvo laisvas. Užkūriau variklį ir nuvažiavau toliau.

Privažiavau prie elektrinės, jos teritoriją saugantys vartai buvo užverti. Automobilio lankstyti nenorėjau, tad vartų taranavimas nepasirodė protinga mintimi. Sugalvojau, kad vartus perlipsiu, tik dėl viso pikto pasižiūrėjau ar nėra viršuje spygliuotos vielos. Kadangi vielos nebuvo, tai ganėtinai nesunkiai perlipau per vartus, gerai, kad vartai buvo padaryti iš vielos tinklo. Perlipęs vartus pamačiau, kad užtvanka ne taip ir toli. Eidamas užtvankos link nutariau pasiklausyti ar neišgirsiu kokių nors variklių ūžimo ar ko nors panašaus. Minutėlę pastovėjęs ir neišgirdės nė garso nužingsniavau tolyn. Man beeinant pradėjo skaudėti galvą, ne ausimis, bet kūnu pajaučiau, o gal išgirdau kažkokį ritmingą garsą ar tai toną. Eidamas arčiau užtvankos krašto taip pat pamačiau retkarčiais atsirandančius ir dingstančius kažkokios šviesos pėdsakus, tačiau norėdamas pamatyti kas tai buvo, turėjau prieiti užtvankos kraštą. Kuo arčiau ėjau, tuo labiau maudė galvą, intensyvėjo tas keistasis garsas. Skausmas galvoje dar vis buvo pakenčiamas, todėl smalsumo nugalėtas ėjau arčiau. To ką pamačiau priėjęs užtvankos kraštą nebūčiau niekada įsivaizdavęs, iš pradžių žiūrėjau, kol instinktai neliepė pritūpti. Anksčiau už šio krašto matydavosi be galo daug vandens. Dabar vandens nebuvo, apačioje matėsi keistų formų statinys, kuriame kartais atsiverdavo properšos ir iš ten sklido anksčiau matytoji šviesa. Tai buvo tik trupinėlis nuostabos, nes pamačiau, kad aplink šį statinį stovi viso miesto žmonės.

Atsargiai judėjau žemyn keistojo statinio link, ūžesys vis įkyriai apie save primindavo, bet intensyvumas nedidėjo. Palengva judėdamas priėjau vieną iš angų, kurią mačiau nuo užtvankos viršaus. Pasirodo per tą angą į statinį grupėmis judėdavo žmonės. Šalia šios angos stovėjo dvi grupelės. Prie jų nesiartinau, nes grupelės nariai stovėjo kaip įkalti, nejudėjo, nesikalbėjo tarpusavyje, tai neatrodė natūraliai. Man bežiūrint į tas grupeles prasivėrė statinio anga, ir palengva joje pranyko pirma stoviniavusių žmonių grupė. Po penkių minučių šį veiksmą pakartojo ir likusi grupelė. Palaukiau keletą minučių ir nutariau prieiti ir aš. Priėjau vietą kur prasiverdavo anga, likus metro atstumui ji prasivėrė. Iš vidaus sklido ganėtinai ryški balta šviesa, prisidengiau akis, norėdamas matyti kur pateksiu. Priekyje manęs buvo savotiškas tunelis, jo sienos buvo išraizgytos įvairiais kabeliais, nė iš tolo nepriminė įprastų betoninių sienų įvairiuose matytuose pastatuose. Čia tikriausiai moderni elektrinė… Labai moderni. Ėjau tolyn tuneliu, aplinka nesikeitė, apšvietimas patapo mažiau intensyvus, geriau matėsi aplinka. Buvęs tiesus tunelis pradėjo vingiuoti, man pasirodė, kad jis taip pat leidžiasi žemyn. Po keleto posūkių ir tūkstančio žingsnių priėjau kažką panašaus į duris. Jos buvo uždarytos. Bandžiau surasti kokį nors valdymo pultą, apieškojau visur aplink duris… Nieko nėra, norėjau apsisukti ir eiti atgal, kai minėtos durys atsidarė. Pro atsivėrusias duris patekau į patalpą panašią į laboratoriją, gal net labiau medicinines patalpas. Patalpos centre stovėjo cilindras, kuriame pulsavo kažkokia materija, aplink jį matėsi gultai. Link gultų driekėsi kabeliai, gultų galuose matėsi kažkokie čiuptuvai… Praėjau pro šią patalpą, aptikau kitas duris, jos buvo atidarytos. Sekančioje patalpoje vyko veiksmas, mačiau kaip prie ertmių stovėjusių grupelių žmonės gulasi ant gultų. Galvomis čiuptuvų pusėn, trumpas blyksnis, čiuptuvai kažką įkiša galvon, blyksnis ir žmogus stojasi, jo vieton gulasi kitas. Po šios operacijos žmonės išeina. Vaizdas kaip kokioje automobilių gamykloje… Apsisuku ir stengiuosi ramiu žingsniu eiti atgal į išorę, pamačiau pakankamai, ir patikėkit, ilgiau ten būti nesinorėjo.

Iki išorės išėjau be nuotykių, jokių uždarytų durų, nieko. Išėjęs laukan pamačiau, kad jau švinta. Taip pat pamačiau, kad iš šio keisto pastato išorėn taip pat išeina “apdoroti” žmonės. Bėgte pasileidau iki automobilio. Automobilis stovėjo ten kur paliktas, užvedžiau variklį ir nurūkau namų link. Viskas aplinkui dar tebuvo apmirę, važiuodamas net pradėjau galvoti, kad galbūt visa tai tik sapnuoju. Privažiavau namus, net katė neatbėgo pasitikti… Užrakinau duris sau iš paskos, užtraukiau roletus ant langų ir nuėjau miegoti.

Mane prižadina tas keistas garsas, kurį girdėjau prie užtvankos. Prieinu prie lango, pakeliu roletus, vaizdas atrodo nepasikeitęs, kaimynų kieme pamatau žmones. Pagalvoju, kad neblogą sapną sapnavau, apsiprausiu ir einu laukan. Prieinu kaimynų kiemą, ten sutinku savo vaikystės draugus, bet… Man pasisveikinus, jie į mane atsisuka, tačiau nieko nepasako, nepasisveikina. Veidai be emocijų, žvilgsnis tuščias. Nebejuokinga, purtau draugą paėmęs už pečių, jokios reakcijos. Baigiu purtyti, jau eisiu namo ir staiga grįžta tas keistasis garsas. Suklumpu, skausmas galvoje šį kartą ganėtinai intensyvus, tęsiasi apie penkias sekundes ir praeina. Bandau stotis, tačiau negaliu, mano pečius smarkiai suspaudęs laiko vienas iš kaimynų.

Kaimynai mane nutempė iki užtvankos, tuneliu nuvilko iki operacinės, pririšo prie gulto. Virš savo veido pamačiau judantį čiuptuvą, išgirdau tą ūžiantį garsą ir atėjo tamsa…