Gopro Hero išorinis mikrofonas

Manau ne vienas Gopro Hero kameros savininkas pastebėjo, kad integruotas kameros mikrofonas tinka ne visom situacijoms. Ypač tai pasijaučia, kai kamera tvirtinama ant automobilio, tada girdimas tik vėjo šniokštimas. Aišku galima dėti „kailį“, kuris sumažintų vėjo garsą, bet geresnis variantas yra išorinis mikrofonas, padėtas kurs nors salone.

Norint prie Gopro Hero kameros prijungti išorinį mikrofoną reikia usb > 3.5 adapterio ir donorinio korpuso.

_mg_8555
Usb į 3.5

Kodėl reikia donorinio korpuso? Todėl, kad jo šone reikia padaryti skylę adapteriui.

_mg_8549
Pigus korpusas iš e-bay

Markerio pagalba pasižymime kurioje vietoje reikės padaryti skylę.

_mg_8550
Pažymėta vieta adapteriui prakišti

Čiumpame Dremelį ir gręžiame pradines skyles.

_mg_8554
Dremel 3000

Pastebėjau, kad plastikas ganėtinai storas, jau yra trys skylės.

_mg_8551
Trys skylės

Korpusas jau paruoštas naudojimui.

_mg_8553
Padaryta skylė

O štai čia prijungtas ir adapteris.

_mg_8552
Prijungtas adapteris

Štai ir visa modifikacija, ateityje išbandysime.

Polar M450 įspūdžiai

Gerus du metus, gal net tris metus vėžinausi su VDO spidometru. Deja šiais metais vieną dieną jis pradėjo nebeveikti. Nusprendžiau įsigyti Polar M450, kuris ne tik rodo greitį, bet rodo pulsą ir t.t.

Pasirinkau Polar M450, nes prieš tai pirktas M400 pasirodė visai geras produktas, tik laikrodį mūvint ant rankos ne visada patogu pažiūrėti pulsą ir kitus parametrus. Tiesa jį kaip ir M450 galima pritvirtinti ir ant dviračio, reikalingas papildomas laikiklis.

m450_8373
Polar M450

Po pirmo pasivažinėjimo su M450 galiu pasakyti, kad jis man visai patinka, tik jaučiasi ekrano „lėtumas“. Greitis taip pat užtrunka šiek tiek kol atsinaujina į esamą, nes greitį jis skaičiuoja GPS pagalba, ne nuo rato sensoriaus. O pulsas, kaip ir M400 imamas iš Polar H7 diržo ant krūtinės.

Kaip ir M400 ekrano rodmenis, taip ir M450 galima susiderinti per Polar Flow paskyrą. Pagal sporto profilius galima susidėti keturis parametrus, kurie bus rodomi ekrane. Susidėjau dabartinį pulsą, maksimalų pasiektą pulsą, greitį ir nukeliautą distanciją.

Praėjom TA

Taigi pagaliau, po metų su virš pertraukos praėjome techninę apžiūrą. Aišku buvo rasta minusų, blogi skaičiai išmetamosiose dujose ir priekyje ratai klibėjo. Namie supratau, kad po paskutinio ardymo nebuvau granatų varžtų iki galo daveržęs.

Smagu po tiek laiko pertraukos vėl ją į dienos šviesą ištraukti.

_mg_8392

_mg_8390

_mg_8395

Startuojame ir angliškai su Polylang

Taigi šiandieną nutariau turinį rašyti dviejomis kalbomis: lietuvių ir anglų. Esamą turinį bandysiu po truputį išversti, turiniui pateikti dviejomis kalbomis pasitelkiau „Polylang“ wordpress įskiepio pagalbą.

Ubuntu Server ir Owncloud

Taigi pasibandom įsidiegti savo „cloud’ą“. Prieš tai mėginau ant Raspberry Pi2, tačiau veikimo greitis siunčiant failus buvo blogiau nei blogas. Šį kartą diegsime į Ubuntu server su Dual Core ir 2GB Ram.

Trumpai apie Owncloud. Owncloud nemokamas failų talpinimo „debesyse“ sprendimas, tiesa reikia turėti serverį, kuriame jis suksis. Įsidiegus Owncloudą prie jo jungtis galima iš išmaniųjų telefonų, taip pat iš Linux, OSX ir Windows kompiuterių. Norint tai padaryti tereikia įsidiegti Owncloud klientinę programėlę.

Įdiegimo žingsniai:
1. Parsisiunčiam iš oficialaus puslapio naujausią versiją iš čia.
2. Išpakuojam su komanda „$tar xvfj musu_failas.tar.bz2“
3. Perkeliam „owncloud“ direktoriją į savo web serverio www direktoriją
4. Sutvarkom leidimus (permissions) su komanda „$chown -R www-useris:www-useris owncloud_direktorija“
5. Naršyklę nukreipiame savo www serverio adresu iki owncloud, mano atveju „localhost/owncloud“
6. Nurodome Administratoriaus naudotojo vardą ir slaptažodį, sql duomenų bazės duomenis

Ir instaliacija sėkmingai baigta. Žinoma reiktų prisidėti SSL sertifikatą, nebent ši Owncloud instaliacija bus naudojama tik iš vietinio tinklo.

Raceism Event 2016 įspūdžiai

Šiais metais išpuolė proga sudalyvauti automobilių parodoje „Raceism“. Su trimis kolegomis išvykome į Lenkijos miestą Wroclaw, kelionė buvo ne iš trumpiausių, tačiau aplankę parodą nenusivylėme. Automobilių buvo įvairiausių, ir smarkiai pasivijusių šiuolaikines „stance“ madas, ir seno gero stiliaus – geri ratai ir važiuoklė serijos. Kol apėjome visus dalyvius, kurių tikrai buvo nemažai užtrukome apie tris valandas.

Taip pat džiaugiamės, kad atvykome į pačio renginio pradžią, nes per pietus eilės prie bilietų ir įėjimo buvo panašios į Lidl atidarymą 🙂 Žemiau video iš renginio.

Gautas buferis

Šiandieną pasiėmiau buferį iš Artis. Teko nulėkti iki Kazlų Rūdoje vykusio drag čempionato ir pasikalbėjus su dalyviais tai pat susipažinti su pačiu Artis. Buferis yra RS2 buferio kopija padaryta iš stiklo pluošto, kopija nuimta nuo Artis priklausančios Audi RS2.
b1_mg_4855
b1_mg_4860
Halogenų į buferį nutariau nedėti, nes naujų kaina virš 300 eurų už vienetą.

Daiktas

Žmogus dirbo ištisus metus, žinojo, kad svajonė daug kainuoja, reikia taupyti sunkiai uždirbamus pinigus. Dirbo mėnesį, dirbo du, galvoje buvo vien tik darbas, daugiau nieko. Dažniausiai žmogus dar rasdavo laiko pailsėti, bet tik tiek. Draugų skambučiai liko neatsakyti, žinutės neatrašytos, socialiniai tinklai užmiršti. Aktyviai veiklai laiko irgi nebuvo, tik darbas, darbas ir darbas. Praėjo pusė metų, žmogelis sublogo, akys įkrito veidan, lūpos pavirto plonyte linija veide. Tačiau žmogus žinojo, kad dirba savo svajonei, tad rankų nenuleido. Mieguistumą laukan vydavo energetiniais gėrimais ir kava, nemigą pakeisdavo darbas. Porą kartų vos neužmigo važiuodamas iš darbo pavakariais, tad nuo to laiko pradėjo važinėti viešuoju transportu. Visada atsisėsdavo nuošaliame kampe ir miego pagautas snūduriuodavo iki namų stotelės. Praėjo dar trys mėnesiai, žmogus žinojo, kad tuoj turės reikiamą pinigų sumą savo svajonei įsigyti. Dar truputį reikia pakentėti…

Suskamba durų skambutis, atvažiavo kurjeris. Iš autobusiuko dviese iškelia didžiulę dėžę, užneša žmogui į ketvirtą aukštą. Žmogus atsiskaito kurjeriams už užnešimą, uždaro buto duris ir eina išpakuoti dėžės. Po penkių minučių pasimato juodas didelis daiktas. Ir kas gi čia per daiktas? O pasirodo naujas 65 colių įstrižainės Samsung televizorius. Nieko keisto, kad kurjeriai taip vargo jį užnešti, svoris net 35 kilogramai. Tačiau per tuos devynis mėnesius  žmogus taip pavargo, kad dabar galvoje tik poilsis. Jis nueina miegoti, televizorius lieka stovėti išpakuotas kambaryje, net neįjungtas į elektrą.

Išaušta rytas, žmogus prabunda girdėdamas kažkokį keistą garsą. Ateina iki kambario, kuriame vakar liko stovėti įsigyta jo svajonė. Tas garsas pasirodo buvo tik “white-noise”, nes televizorius neturėjo ką rodyti. Žmogus siekė televizoriaus valdymo pulto, bet perkratęs atmintį atsiminė, kad vakar televizoriaus net nebuvo įjungęs elektron. Patikrino jungtis, maitinimo laidas net neįkištas į televizorių. Pasitrynė akis, pažiūrėjo į televizorių – šnypščia. Bet kaip? Matomai čia bus tik sapnas. Pabando sau įsižnybti ir rikteli iš skausmo, skausmas jaučiasi ir nemažas. Matomai čia realybė, dar kartą pasižiūri į televizoriaus nugarinę dalį, laido nematyti. Žmogus jau beveik pasiekė valdymo pultą, tik staiga televizoriuje pasirodė vaizdai.

Televizorius rodė žmogų, kuris labai daug dirbo, atsiskyrė nuo jį supančių žmonių. Aukojo savo sveikatą vardan svajonės, kuri turėjo jį pradžiuginti. Rodė kaip žmogus žiūri televizorių, reklamas, bet nesidžiaugia. Po poros minučių televizorius parodo žmogui naują svajonę – mašiną. Po to seka monotoniški vaizdai, rodomas žmogus kuris sunkiai diena iš dienos pluša. Neskiria laiko poilsiui, nes kuo greičiau nori įsigyti svajonių automobilį. Po šių vaizdų seka trikdžiai ir žmogus daugiau nieko nepamato. Galop televizorius išsijungia, o žmogus lieka su daugeliu iškilusių klausimų.

Žmogus ir toliau dirba, nes norėdamas įsigyti savo brangųjį televizorių buvo nemažai įsipareigojęs. Eina savaitės, darbai eina į pabaigą, tačiau jie vėl yra prioritetinis dalykas, nėra laiko niekam kitam. Nėra laiko nei draugams, net to paties televizoriaus parodyti. Žmogus pradeda galvoti apie televizoriuje matytus vaizdus. Pamąsto, kad per tą svajonę taip įklimpo, jog nėra laiko net tuo pačiu televizoriumi pasidžiaugti. Ateina prie televizoriaus, įsijungia trumpam, pasidžiaugia vaizdais ir atgal prie darbo.

Praeina mėnuo, žmogus po truputį pabaiginėja darbus, atrodo ir nuotaika taisosi. Po savaitės darbai baigiasi, žmogus pasiima dvi savaites atostogų. Per tas dvi savaites tikrai bus laiko pasidžiaugti televizoriumi, galbūt net pavyks draugų į namus pasikviesti. Pirmą atostogų dieną žmogus įsijungia televizorių, džiaugiasi puikia raiška, gražiomis spalvomis. Jam taip besidžiaugiant televizorius ima ir išsijungia. Nepatenkintu veidu jis susiranda naudotojo instrukciją, paskaito galimų gedimų sąrašą. Pabando instrukcijoje aprašytus galimus problemų sprendimus, tačiau niekas nepadeda. Televizorius nerodo, žmogus nelaimingas. Nutaria paskambinti į garantinį aptarnavimą, tačiau ten jam nurodoma, kad reikia atgabenti televizorių iki garantinio aptarnavimo centro. Žmogus pasvarsto, kad tai jam nepriimtina ir paskambina meistrams, taisantiems televizorius, kurių skelbimą surado internete.

Kitą dieną atvyksta meistrai, skambina į duris, tačiau jų niekas neįsileidžia. Skambina mobiliu, girdi mobilaus skambėjimo melodiją už durų, tačiau  tik tiek. Galop pabandę dar paskambinti į duris, ir paskambinti žmogui į mobilų jie nuleidžia rankas ir išvyksta savo keliais. O už užrakintų durų vaizdas toks: sėdi žmogus fotelyje, susmukęs, televizoriaus valdymo pultas iškritęs iš rankų. O televizorius rodo laidą apie nuovargį, ir nuovargio sukeliamas ligas…